Beta-alaninas yra karnozino, molekulės, padedančios buferizuoti rūgštį raumenyse, statybinė medžiaga. Beta-alanino papildai pagerina efektyvumą atliekant didelio intensyvumo pratimus, trunkančius nuo 1 iki 10 minučių. Karnozinas taip pat turi antioksidacinį poveikį ir gali būti naudingas senėjimui ir neurologinėms ligoms.

Beta-alaninas yra neproteinogeninė aminorūgštis (transliacijos metu ji neįtraukiama į baltymus). Jis sintetinamas kepenyse ir gali būti suvartojamas su maistu su gyvuliniu maistu, pavyzdžiui, jautiena ir vištiena. Nurijus, beta-alaninas jungiasi su histidinu skeleto raumenyse ir kituose organuose, sudarydamas karnoziną, kurio vaidmuo yra palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą griaučių raumenyse, smegenyse ir širdyje. Beta-alaninas yra raumenų karnozino sintezę ribojantis veiksnys.

Beta-alaninas pagerina didelio intensyvumo pratimų efektyvumą. Pratimų, kuriuos galima sustiprinti papildant beta alaninu, pavyzdžiai yra 400–1500 metrų bėgimas ir 100–400 metrų plaukimas.

Kadangi beta alaninas yra karnozino sintezę ribojantis veiksnys, papildymas beta alaninu veiksmingai padidina karnozino kiekį organizme. Kadangi karnozinas yra antioksidantas, toksiškų metalų chelatorius ir antiglikacinė medžiaga, karnozinas gali būti naudingas sergant tokiomis ligomis kaip Parkinsono liga ir Alzheimerio liga. Beta-alaninas ir karnozinas taip pat mažina gliukozės kiekį kraujyje, HbA1c ir atsparumo insulinui žymenis asmenims, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems antsvorio ar nutukimo.

Yra tikimybė, kad beta-alaninas / karnozinas taip pat gali turėti senėjimą stabdantį poveikį, nes atrodo, kad karnozino išeikvojimas yra susijęs su senėjimu.

Didelės beta-alanino dozės gali sukelti dilgčiojimą, vadinamą parestezija. Dažniausiai tai atsitinka ant veido, pilvo, krūtinės ir galūnių. Tai nekenksmingas šalutinis poveikis, tačiau kai kuriems žmonėms šis pojūtis yra nemalonus. Parestezijos galima išvengti vartojant mažesnę beta alanino dozę (0,8–1,6 gramo), naudojant pailginto atpalaidavimo formulę arba vartojant dozes mažiausiai 3 valandas.

Beta-alaninas padidina karnozino kiekį organizme.

Nurijus beta-alaniną, jis susijungia su kita aminorūgštimi, vadinama L-histidinu, sudarydamas karnoziną. Karnozinas veikia kaip tarpląstelinis protonų buferis – apsaugo nuo pH kritimo (rūgštingumo padidėjimo). Karnozinas kaupiamas ląstelėse (t. y. smegenyse ir griaučių raumenų audinyje), o reaguodamas į didėjantį acidozės lygį, pvz., intensyvaus fizinio krūvio metu, karnozinas slopina ląstelių rūgštingumą, jungdamasis prie vandenilio jonų (H+), todėl mankšta gali trukti ilgiau, didesniu intensyvumu.

Tyrimai parodė, kad 3,2–6,4 gramo beta-alanino per dieną gali pagerinti pratimų efektyvumą. Siekiant optimizuoti karnozino atsargas, rekomenduojama nuolatinė įsotinamoji 4–6 gramų beta-alanino dozė per dieną, padalyta į 2 gramų ar mažesnes dozes mažiausiai 2 savaites – dėl to raumenų karnozino kiekis padidėja 20–30 %, o po 4 savaičių pastebimas 40–60 % padidėjimas. Didesnė 6 gramų paros dozė, padalinta į 4 lygias dozes (po 1,5 gramo), yra naudingesnė.

Norint išvengti parestezijos, rekomenduojama kas 3–4 valandas gerti 0,8–1,6 gramo beta-alanino. Taip pat yra ilgalaikio atpalaidavimo preparatų, leidžiančių naudoti didesnes dozes be parestezijos rizikos. Nors beta-alaninas dažniausiai yra įtraukiamas į papildus prieš treniruotę, vartojimo laikas neturi įtakos jo veiksmingumui.

Beta-alanino papildų derinimas su kreatinu gali padidinti jo veiksmingumą. Be to, karnozino kiekis gali padidėti labiau, kai beta-alaninas vartojamas kartu su maistu, kuriame yra angliavandenių ir baltymų arba kai jis vartojamas kartu su kofeinu, nors šį poveikį patvirtinančių tyrimų nėra daug.